Senukai

Ta proga, kad baigiau taip ir neįsibėgėjusią karjerą senukuose dalinuosi eilėmis į kurias sudėjau savo patirtį ir džiaugsmą.

Senukuose jau dirbu trylikta savaitė

Nuo prakaito smirda mano maikė

Atlaikė kojos pusantro etato

Bet galva sujaukta dar nepriprato

Nemato akys realių vaizdinių

Aplinkui lyg miškas, upelis, ramu

Galvojau miriau, apsirikau

Per pertrauką pietų aš užmigau

Pabudęs kilau ir į prekybinę salę žengiau

Senjorų gausybė apspito mane

Klausimų lavina nuo priekaištų kalno

Pasijutau lyg kapojamas badu dvėsinamų varnų

Į darbą paleidau kumščius ir kelius

Darbinę uniformą papuošė kraujas tamsus

Gausus jų būrys krito tą dieną

Protezą užkasti reikėjo nevieną.